* 0 (I) - tai pirminė žmogaus kraujo grupė, kurią, manoma, turėjo dar neandertaliečiai. Jie gyveno laukinėje gamtoje ir maisto pasirūpindavo medžiodami ir rinkdami uogas.

* A (II) - manoma, kad ši kraujo grupė atsirado 2500 – 1500 metų p. m. e., kai žmogus-medžiotojas tapo žemdirbiu ir pradėjo jaukintis laukinius gyvūnus.

* B (III) - manoma, kad ši kraujo grupė atsirado 15 – 10 tūkstančių metų pr. m. e. Himalajų apylinkėse.

* AB (IV) - manoma, kad ši kraujo grupė naujausia, atsiradusi prieš 1000 metų dėl žmonių migracijos. Tai rečiausia kraujo grupė, ją turi tik apie 5% visų pasaulio žmonių.

Tie žmonės, kurių kraujyje yra Rh faktorius, turint omenyje kraujo savybes, vadinami rezus teigiamais (Rh+), o tie, kurie jo neturi – rezus neigiamais (Rh-). Šis agliutinogenas skiriasi nuo AB0 kraujo grupių agliutinogenų tuo, kad Rh- žmonės iš anksto neturi antikūno (agliutinino) rezus faktoriui. Jei Rh neturinčiam žmogui bus perpilamas Rh+ kraujas, pasigamins rezus antikūnai ir gali įvykti hemolizė ar šokas.

Rezus antikūnai gali pasigaminti ir Rh- motinos kraujuje nėštumo metu, kai vaisius yra Rh+. Tuomet rezus antikūnai iš motinos kraujo pro placentą gali patekti į vaisiaus kraują. Dėl to neretai vaisius žūva, įvyksta persileidimas arba priešlaikinis negyvo vaisiaus gimdymas. Kartais motina išnešioja tokį vaisių, bet tada naujagimis gali sirgti įgimta hemolizine gelta. Šiuo atveju iš motinos kraujo patekę į vaisiaus kraują rezus antikūnai po gimdymo ardo naujagimio Rh+ eritrocitus. Ši liga nesunkiai pagydoma naujagimiui perpilant kraują, kuris neturi antikūnų prieš Rh+ eritrocitus.