Pas mus, gimstamumas katastrofiškai mažėja, moterys greitu laiku iš viso nebegimdys...Įdomu, kas tada išlaikys pensininkus, kai nebebus naujų kartų, dirbančių žmonių...

Ne, nu Tamsta tikrai skraidai padebesiais

Tavo pasakymas, " kad vaiku islaikimu turetu tevai rupintis o ne valstybe". Toks nelabai logiškas tas pasakymas. Tėvai dirbdami moka mokesčius, tad gimus vaikeliui valstybė turėtų padėti auginti naujus piliečius, skatinti, kad šeimos susilauktų vaikų, o ne atvirkščiai...Ne, apie pašalpas, kompensacijas buvo kalba - o apie tai kas priklauso. Ne visi žmonės gimdo vaikus tam, kad gautų pašalpas, kompensacijas už vaikus. Normalūs žmonės ir rūpinasi savo vaikais, bet normalioje šalyje turi būti ir normali socialinė politika.

„Šeima – tautos lopšys. Šeima, išauginusi 1–2 vaikus, užtikrina kartų kaitą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje šeima traktuojama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Dėl šeimos gyvenime vykstančių procesų įvairiapusiškumo jos santykiai tampa labai specifiniu teisinio reguliavimo dalyku, kurį veikia ne tik teisė, bet ir moralė, ideologija, religija. Taigi šeimoje ne tik gimsta žmogus, bet ir atitinkamų šeimos gyvenimo procesų sistemoje formuojasi jo pasaulėžiūra, požiūris į vertybes. Kadangi šeima yra ne tik viena iš žmogaus asmeninio gyvenimo organizavimo formų, ji taip pat reprodukuoja ir visuomenę. Valstybė, įvertindama šeimos svarbą, prisiima įsipareigojimus, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, nustatydama, kad „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta „tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“ ir nustatyta, kad „sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios“. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., trečioje knygoje teisinis šeimos santykių reglamentavimas, be kitų principų, grindžiamas prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurią 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo LR Seimas. Vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodoma: „valstybės, šios konvencijos dalyvės <...> atsižvelgdamos į tai, kad, kaip nurodyta Vaiko teisių deklaracijoje, „vaikui, atsižvelgiant į jo psichinį ir fizinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo“ <...>, susitarė: „Šioje Konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau“ (I dalis, 1 straipsnis).

Konvencijos 6 straipsnio nuostata įpareigoja valstybes dalyves pripažinti kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi. Taigi ratifikavusi konvenciją Lietuvos valstybė prisiima visas pareigas, susijusias su jos nuostatų įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso šeimos teisės 3.161 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis.

Jei tėvų finansinė padėtis nelabai leidžia mamai ilgai būti namuose - ji eina dirbti, tačiau dalį algos ji vis tiek atiduoda auklei arba darželiui...o vaikas praranda mamos dėmesį, namo ji grįžta pavargusi ir pikta...

Dabar klausimas Tau - ką veikia Tavo vyras, kaip jis stengiasi išlaikyti savo vaikus? Kokiais būdais, ką darai Tu, kad išlaikytum savo vaikus?

Neseniai paskelbtas tyrimas parodė, kad iš visų Europos Sąjungos valstybių Lietuvos vaikų padėtis kone prasčiausia. Gimstamumo rodikliai mūsų šalyje mažiausi, o žemiau skurdo ribos gyvenančių vaikų skaičius - didžiausias. Tai patvirtino ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ne veltui jos vadovaujama įstaiga 2008-uosius paskelbė skurdo metais.

Vaikystė, praleista kenčiant skurdą, daro neigiamą įtaką asmens psichikai, nesuformuojami vaiko įgūdžiai gyventi visuomenėje. Dažnai tokie vaikai net nelinkę siekti išsilavinimo, o suaugę gyvena su tėvais. Kai sukuria savo šeimą, nemoka nei planuoti jos biudžeto, nei auklėti atžalų.

Šiuo metu vaikų skaičius šeimose nebeužtikrina normalios kartų kaitos - tėvų kartą keičia perpus mažesnė vaikų karta. Gimdyti ir auginti kuo daugiau vaikų skatinama tik žodžiais, nes valstybės parama gausioms šeimoms - minimali. Blogiausia, jog ši parama suvedama į pašalpas. Visiškai nesirūpinama tuo, kad skurdžių šeimų galvos galėtų dirbti ir užsidirbti gyvenimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, nustatydama, kad „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.

Lietuvos Respubliks konstitucijoje rašoma:

52 straipsnis
Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PARAMOS ŠEIMAI PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PARAMOS ŠEIMAI PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS

2007 m. d. Nr.
Vilnius

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės teisinės, moralinės ir finansinės paramos šeimai sistemos principus, kurie yra realizuojami kitais teisės aktais.

2.Esant šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų kolizijai, taikomos tos nuostatos, kurios yra palankesnės šeimai ir jos nariams.

2 straipsnis. Valstybės paramos šeimai pagrindai

1. Valstybė pripažįsta šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą bei moralinę instituciją, kuri turi prigimtines teises, neatimamas ir nepakeičiamas jokiais įstatymais ar kitais teisės aktais.

2. Valstybė saugo ir globoja šeimą. Valstybė konstituciškai garantuoja šeimos sandaros ir autoriteto apsaugą, kaip pagrindą tokiai visuomenės socialinei tvarkai, kuri yra būtina tautos ir valstybės gerovei.

3. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.Valstybė pripažįsta ir įsipareigoja ginti tik vyro ir moters santuoka sudarytos šeimos teises.

4. Valstybė išskirtinai pripažįsta, kad moteris, gimdydama vaikus ir rūpindamasi šeimos namais, suteikia valstybei tokią paramą, be kurios bendroji gerovė negalėtų būti pasiekta. Todėl valstybė privalo stengtis, kad moteris, auginanti mažametį vaiką, dėl ekonominių nepriteklių nebūtų verčiama dirbti ir tuo pačiu apleisti savo atsakomybę už rūpinimąsi šeimos namais.

II SKYRIUS
FINANSINĖ PARAMA ŠEIMAI

3 straipsnis. Finansinė parama gimus vaikui

1. Gimus vaikui, pagal Išmokų vaikams įstatymą išmokama vienkartinė išmoka gimus vaikui. Ši išmoka yra 2 kartus didesnė, jeigu gimsta antras ar trečias vaikas. Jeigu vaikas gimsta šeimoje, ši išmoka yra 15 % didesnė.

2. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokama motinystės bei tėvystės pašalpa. Santykinai išskirtinė motinystės bei tėvystės pašalpos skiriamos šeimoje gimus antrajam ir vėlesniems vaikams.

3. Motinystės (tėvystės) atostogos suteikiamos vienam iš tėvų jų pasirinkimu arba vieneriems metams arba laikotarpiui iki trijų metų. Šių atostogų laikotarpiu į motinystės (tėvystės) atostogas išėjęs vienas iš tėvų pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą gali gauti arba 100% kompensuojamojo atlyginimo dydžio mėnesinę motinystės (tėvystės) pašalpą (jeigu motinystės (tėvystės) atostogų trukmė neviršija 1 metų), 70% atlyginimo dydžio mėnesinę pašalpą (jeigu motinystės (tėvystės) atostogų trukmė yra 2 metai) ir 50% atlyginimo dydžio mėnesinę pašalpą (jeigu motinystės (tėvystės) atostogų trukmė yra 3 metai). Šiuo laikotarpiu motinystės (tėvystės) atostogų išėjusi motina (tėvas) valstybės lėšomis yra draudžiama pensijų socialiniam draudimui pagrindinei ir papildomai pensijos dalims bei privalomajam sveikatos draudimui.

4. Motinos (tėvo) įsipareigojimai, studijų finansavimui paimtos paskolos grąžinimui, valstybės lėšomis sumažinami dvigubai, gimus vaikui. Gimus sekančiam vaikui, likę įsipareigojimai sumažinami vėl dvigubai.

4 straipsnis. Kita finansinė parama šeimoms, auginančioms vaikus

1. Pagal Išmokų vaikams įstatymą, vaikams mokamos reguliarios įstatyme nustatytos išmokos. Išmokų vaikamas dydžiai įstatyme nustatomi tokių būdu, kad tai dirbtinai neskatintų asocialių šeimų ir moterų gimdyti daugiau vaikų vien tik siekiant šių išmokų. Išmokų vaikams įstatyme numatytos globos (rūpybos) išmokų vaikams, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), dydžiai bei jų išmokėjimo tvarka yra nustatoma tokiu būdu, kad tai neskatintų dirbtinai siekti globos vaikui statuso ir taip nebūtų silpninama šeima.

2. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) asmenims, auginantiems du ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, nustatomas 2,5 karto didesnis nei pagrindinis NPD , be to, už trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 15%; Šis NPD yra didinamas 15% tėvams, auginantiems vaikus santuokoje.

3. Šis NPD yra didinamas 10% tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus šeimos namuose (neleidžiantiems vaikų į valstybės išlaikomus darželius).

4. Neapmokestinamasis pajamų dydis tėvams, auginantiems vaikus nuo jų gimimo toje pačioje šeimoje, tais metais, kai vaikui sukanka 18 metų, yra prilyginamas atitinkamai tėvo ir motinos vidutinėms mėnesio pajamoms.

5. Šeimai, auginančiai ne mažiau kaip du vaikus ir įsigyjančiai pirmąjį būstą, suteikiamos papildomos mokestinės lengvatos. Apskaičiuojant pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą iš tokio šeimos nario pajamų atimamas gyventojo patirtas išlaidas, nustatoma, kad bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 40 procentų sumos.

6. Apskaičiuojant pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą iš šeimos nario pajamų atimamas gyventojo patirtas išlaidas, prie tokių patirtų išlaidų Vyriausybės nustatyta tvarka priskaičiuojamos ir išlaidos, šeimos patirtos samdant auklę vaiko iki 7 metų priežiūrai.

5 straipsnis. Finansinė parama šeimai, prižiūrinčiai senyvo amžiaus tėvus arba kitus šeimos narius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis

1. Neapmokestinamasis pajamų dydis šeimos nariams, šeimoje prižiūrintiems savo neįgalius tėvus arba kitus šeimos narius, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra nustatomas 1,5 karto didesnis nei pagrindinis NPD. Jeigu tokia negalia yra ištikusi abu tėvus, NPD yra didinamas 15% .

2. Šeimos nariui, šeimoje prižiūrinčiam savo neįgalius tėvus arba kitus šeimos narius, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir dėl to neturinčiam su darbo santykiais susijusių pajamų, suteikiamas asmens, valstybės lėšomis privalomai draudžiamo pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai, statusas.

3. Apskaičiuojant pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą iš šeimos nario pajamų atimamas gyventojo patirtas išlaidas, prie tokių patirtų išlaidų Vyriausybės nustatyta tvarka priskaičiuojamos ir išlaidos, šeimos patirtos samdant globėją-slaugytoją, šeimoje prižiūrint senyvo amžiaus tėvus arba kitus šeimos narius, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

III SKYRIUS
KITOKIA PARAMA

6 straipsnis. Parama motinai, šeimoje auginančiai vaikus

1. Motinai, pagimdžiusiai ir auginančiai iki 18 metų ne mažiau kaip du vaikus toje pačioje šeimoje iki 18 metų, ir per šį laikotarpį neturinčiai su darbo santykiais susijusių pajamų, suteikiamas asmens, valstybės lėšomis privalomai draudžiamo pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai bei privalomajam sveikatos draudimui, statusas.

2. Motinai, šeimoje užauginusiai ne mažiau dviejų vaikų, senatvės pensijos amžius nustatomas 55 metai, minimalus valstybinio socialinio draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai – 10 metų, būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai – 20 metų.

3. Motinai, auginančiai šeimoje ne mažiau dviejų vaikų, kol vaikams nesukako 18 metų, priėmimo į valstybės tarnybą metu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama pirmenybė būti priimtai į valstybės tarnybą.

4. Motinai, šeimoje auginančiai bent du vaikus, kol vaikams nesukako 18 metų, suteikiamos papildomos atostogų dienos.

5. Motinai, šeimoje auginančiai vaikus iki 10 metų, Darbo kodekso nustatyta tvarka yra trumpinama darbo diena, suteikiamos galimybės gauti dalinai apmokamas atostogas sergančio vaiko priežiūrai bei kitos reikalingos lengvatos, padedančios motinai suderinti vaiko priežiūrą su darbo santykiais.

7 straipsnis. Parama tėvams, užauginusiems iki pilnametystės dirbančius vaikus

1. Tėvai, kurie iki pilnametystės užaugino vaikus ir šie gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, įgauna teisę į specialią socialinio draudimo pensijos papildomą dalį, kuri apskaičiuojama pagal šio straipsnio 2 dalyje išdėstytą formulę.

2. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama tėvams, užauginusiems iki pilnametystės bent vieną dirbantį vaiką bei turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę 0,005 x S x K x V x D.

Joje:
S – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas;
V – dirbančio pilnamečio vaiko einamųjų metų draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuojamas įstatymo nustatyta tvarka;
D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

IV SKYRIUS
INSTITUCINĖ PARAMA ŠEIMAI
IR
PARAMOS ŠEIMAI SISTEMOS PLĖTRA

8 straipsnis. Valstybės institucinė parama šeimoms

1. Įstatymo nustatyta tvarka yra įkuriama Šeimos teisių apsaugos kontrolieriaus institucija (reorganizuojant Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą), kurios misija – šalia dabar egzistuojančios vaiko teisių apsaugos realizavimo, prižiūrėti ir teisės aktų priėmimą, stebint, kad nebūtų priimami tokie valstybės ar savivaldybių teisės aktai, kurių pasekoje būtų silpninamas šeimos teisinis statusas, jos autoritetas ar finansinė valstybės parama šeimai. Taip pat Šeimos teisių kontrolierius turėtų teisę nagrinėti privačių asmenų skundus dėl kitų juridinių ar fizinių asmenų veiklos, kuri trukdo puoselėti šeimos vertybes.

2. Įstatymo nustatyta tvarka įkuriami valstybės finansuojami Paramos šeimai centrai (Šeimos Centrai), kurių misija padėti susituokusiems asmenims išsaugoti sukurtas šeimas, propaguoti gyvenimo šeimoje pranašumus, aiškinti jauniems žmonėms apie gyvenimo šeimoje privalumus ir atsakomybes.

3. Vyriausybės nustatyta tvarka teikiama finansinė parama šeima besirūpinančių visuomeninių organizacijų veiklai plėtoti.

4. Siekiant pabrėžti valstybės rūpesčio šeima svarbą Socialinių Reikalų ir Darbo ministeriją pavadinama Šeimos ir Socialinių Reikalų (alt. Šeimos ir Socialinių reikalų) ministerija, kurioje sukoncentruojami ir visi šiandien atskirose ministerijose veikiantys šeimos politikos įgyvendinimo pajėgumai.

5. Kas ketveri metai Paramos šeimai pagrindų įstatymo įgyvendinimas turi būti peržiūrėtas, esant reikalui pats įstatymas atnaujintas.

9 straipsnis. Paramos šeimai sistemos plėtra

1. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos plėtoja Paramos šeimai sistemą, vadovaudamiesi šio įstatymo nustatytais Paramos šeimai pagrindais.

10 straipsnis. Paramos šeimai sistemos plėtros teisinis reglamentavimas

1. Paramos šeimai sistemos plėtrą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Seimas priima Paramos šeimai sistemos plėtrai reikalingus įstatymus.

3. Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Paramos šeimai pagrindų įstatymo nuostatomis.

4. Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Paramos šeimai pagrindų įstatymo nuostatas.

11 straipsnis. Ilgalaikės šeimos institucijos stiprinimo programos

1. Vyriausybė, vadovaudamasi Paramos šeimai pagrindais, pateikia Seimui pasiūlymus dėl ilgalaikių šeimos institucijos stiprinimo programų rengimo plano. Jame numatoma programų rengimo tvarka ir atsrakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.

2. Programų projektus Seimui pateikia Vyriausybė. Pateiktas programas Seimas tvirtina nutarimu.

3. Vyriausybė, pateikdama ilgalaikes šeimos stiprinimo programas, kartu pateikia skaičiavimus, kiek lėšų joms įgyvendinti reikėtų skirti iš viso ir kiekvienais biudžetiniais metais.

4. Vyriausybė, rengdama kiekvienų metų valstybės biudžeto projektus, numato lėšų ilgalaikėms šeimos stiprinimo programoms parengti ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

12 straipsnis. Vyriausybės ataskaitos apie šeimos institucijos būklę ir demografinę situaciją

1. Vyriausybė atsiskaito už paramos šeimai sistemos būklę ir plėtrą įstatymo nustatyta tvarka pateikdama Seimui savo veiklos metinę ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra ataskaita apie šeimos institucijos būklę, paramos šeimai plėtrą bei šalies demografinę situaciją.

V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Šiuo įstatymu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos yra įpareigojama parengti ir patvirtinti kitus reikalingus teisės aktus, kad šiame įstatyme numatyti paramos šeimai pagrindai būtų realizuojami, įgyvendinant tam reikalingus įstatymus ar kitus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Projektą teikia Seimo nariai:

Rimantas Dagys

Irena Degutienė

Andrius Kubilius

Įdomu, kaip Tu būtum sėdėjusi namuose, jei nebutūm LR pilietė, kuriai buvo užtikrinta galimybė sėsėti namuose? Kas Tu būtum, jei neturėtum pilietybės ir kitokių soc. garantijų? Kuo būtų Tavo vaikai? Taip kaip valstybė - neegzistuoja be žmonių, taip ir žmonės neegzistuoja be valstybės. Nes tuomet jie yra NIEKAS.

Nes ir neturi ko pasakyti...antraip būtum atsakiusi į tuos klausimus.

Latvija paleido seimą, manau, kad greitu metu ir Lietuvoje atsitiks tas pats. Nors to tikrai nenorėčiau...

Paklausk, turguj šąlančių, Maksimoj dirbančių, kaip jie jaučiasi, kai dirba sunkiai, o grąšius uždirba?

Ne veltui gimstamumas žiauriai sumažėjęs. Lietuva yra senstanti valstybė (pensininkų daugiau nei vaikų), o kas bus toliau Toliau bus taip, kad Pasaulyje bus pilna kiniečių